Pagrindinė RF cirkuliatoriaus ir RF izoliatoriaus teorija

Mikrobangų technologijoje RF cirkuliacinis ir RF izoliatorius yra du svarbūs ferito įtaisai, daugiausia naudojami mikrobangų signalams reguliuoti ir išskirti.
Pagrindinė šių prietaisų savybė yra jų nesuderinamumui, o tai reiškia, kad signalo praradimas yra mažas perduodant į priekį, tuo tarpu jis sugeria didžiąją dalį energijos atvirkštinio perdavimo metu.
Šią savybę lemia magnetinio lauko ir mikrobangų ferito sąveika.
Magnetinis laukas suteikia pagrindą ne abipusiškumui, o feritas nustato rezonansinį prietaiso dažnį, tai yra, jo reakciją į konkretų mikrobangų dažnį.

RF cirkuliatoriaus veikimo principas yra naudoti magnetinį lauką mikrobangų signalams valdyti. Kai signalas patenka iš vieno įvesties prievado, jis nukreipiamas į kitą išvesties prievadą, o atvirkštinė transmisija beveik užblokuota.
Izoliatoriai eina toliau tuo pagrindu, ne tik blokuodami atvirkštinius signalus, bet ir veiksmingai išskirdami du signalo kelius, kad būtų išvengta trikdžių tarp signalų.

Verta paminėti, kad jei yra tik magnetinis laukas be mikrobangų ferito, signalų perdavimas taps abipusiu, tai yra, priekinės ir atvirkštinės transmisijos poveikis bus tas pats, o tai akivaizdžiai neatitinka RF cirkuliatoriaus ir RF izoliatoriaus projektavimo ketinimų. Todėl ferito buvimas yra labai svarbus norint pasiekti šių prietaisų funkcionalumą.